Į sistemos įrangą, programą bei jų diegimą investuoti beveik 33 tūkst. eurų. „Raso“ inventorizacijos sistemą įdiegė laimėjusi LR Seimo kanceliarijos paskelbtą viešąjį pirkimą.
„Turto inventorizacija kiekvienais metais pareikalauja daug brangaus organizacijų ir įmonių darbo laiko. Turint daug ilgalaikio turto ar prekių likučių, procesas gali užtrukti net kelias savaites, tam prireikia kelių žmonių komandos. Jau kurį laiką stebime augantį susidomėjimą inventorizacijos skaitmeninimo sprendimais iš valstybės institucijų ir verslo“, – sako Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius.
Pasak jo, kompiuterinės įrangos, baldų ir kitokio turto bei prekių likučių inventorizacijos automatizavimas atpigina procesą, sumažina žmogiškų klaidų riziką, taip pat užtikrinamas proceso tikslumas bei turto valdymo skaidrumas.
Seimo inventorizacijos sprendimas naudoja plačiai taikomą bevielio radijo dažnio identifikavimo (angl. Radio Frequency Identification RFID) technologiją. Ant kiekvieno apskaitomo daikto yra užklijuojamas žymuo, siunčiantis signalą.
Apskaitai naudojami duomenų kaupikliai – mobilaus telefono dydžio pramoniniai kompiuteriai, turintys integruotas RFID antenas. Jos nuskaito patalpoje esančių žymenų informaciją, perduodamą specialiu radijo dažniu.
Surinkti duomenys saugomi programinėje įrangoje, skirtoje turto valdymui. Seime įdiegta Slovakijos programinės įrangos bendrovės „Kodys Slovakia“ sukurta turto valdymo programa „EVIDEI Asset Management“.
„Programinė įranga skaitmenizuoja turto duomenis, suteikia galimybę gauti visapusišką savo turto apžvalgą, turtą filtruoti skirtingais pjūviais, analizuoti ir teikti ataskaitas. Tikslūs ir išsamūs duomenys leidžia priimti objektyvius sprendimus dėl papildomo turto įsigijimo, jo priežiūros ar nurašymo“, – sako Michal Ilaš, „EVIDEI Asset Management“ partnerių vadovas.
Seime naudojami JAV gamintojo „Honeywell“ duomenų kaupikliai, jie taip pat turi integruotas vaizdo kameras, todėl inventorizacijos metu bus galima iškart padaryti turto nuotraukas, taip pat žymėti pastabas, pavyzdžiui, apie sugadintą ar pažeistą turtą. Visa ši papildoma informacija bus saugoma programoje kartu su pagrindine informacija apie turtą.
RFID technologija jau naudojama daugelyje sričių, žymos integruojamos į asmens dokumentus ir mokėjimo korteles. Taip pat ši technologija taikoma prekių apsaugai knygynuose, drabužių parduotuvėse, naudojama gyvūnams ženklinti, automobilių imobilaizeriams gaminti.
„Vienas didžiausių šios sistemos privalumų, jog nebereikia ranka skenuoti ant įrangos užklijuotų inventorizacijos kodų ar etikečių – tą automatiškai padaro duomenų kaupiklis per nuotolį. Užtenka pasivaikščioti po sandėlį ar patalpą, kurioje laikomas turtas, ir duomenų kaupiklis automatiškai surenka ten esančio turto informaciją. Sutikrinti reikia tik jei kažko trūksta, sistema tai parodo“, – pasakoja V. Garbauskas.
Eksperto teigimu, RFID žymenys – ilgalaikiai. Kartą užklijavus ir įdiegus sistemą, ja galima naudotis ilgus metus.
M. Ilaš pabrėžia, jog RFID technologija paremtas inventorizacijos automatizavimas diegiamas ir kitose šalyse. Jau veikiantys pavyzdžiai rodo, kad tokie spendimai 2-3 kartus pagreitina inventorizacijos procesą ir atitinkamai leidžia sutaupyti išlaidas personalui.
„Panašų sprendimą pritaikėme laboratorinės diagnostikos įmonei „Unilabs Slovakia“, veikiančiai 14-oje šalių. Įmonė turi apie 30 tūkst. vienetų inventorizuojamo turto, kuris laikomas 60-yje skirtingų vietų. Prieš automatizuojant procesą, visas skyrius darbuotojų rūpinosi inventorizacija, o dabar pakanka vos dviejų darbuotojų. Jiems inventorizacijos laikas sutrumpėjo perpus“, – pasakoja M. Ilaš.
Pasak specialistų, išmanūs inventorizacijos sprendimai pritaikomi įvairaus dydžio ir sektoriaus įmonėms, o rankinė inventorizacija ilgainiui taps atgyvena.
RFID žymos ir mobilusis kompiuteris