Ekspertinis komentaras: Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius
Komentaras publikuotas DELFI portale
Šiais metais prekybininkų ir vartotojų laukia dideli pokyčiai – prekybos centrai tampa gerokai išmanesni, o apsipirkimas juose – patogesnis ir prieinamesnis visiems. Biometriniai atsiskaitymai, elektroninės kainų etiketės, išmaniosios ir apsipirkimo sumas apvalinančios kasos – tai tik dalis technologijų, su kuriomis susidursime kiekvienas. Užduotis vartotojams – įvertinti, kurios technologijos atitinka jų poreikius ir palengvina apsipirkimą, o gal kaip tik priešingai – verčia dirbti pardavėjų darbą?
Plačiau apžvelgiame pagrindines tendencijas, kurios mus veiks šiais metais.
Nuo birželio parduotuvės ir visos kitos klientus aptarnaujančios įmonės privalės laikytis Europos prieinamumo akte numatytų reikalavimų ir atnaujinti savo įrangą bei pritaikyti veiklą taip, kad produktai ir paslaugos būtų vienodai prieinami visiems – ir žmonėms su negalia, ir vyresnio amžiaus asmenims.
Aktas reglamentuoja daugelį kasdien naudojamų skaitmeninių technologijų, todėl pokyčių bus įvairiose srityse – nuo bankinių paslaugų ir savitarnos terminalų iki elektroninės prekybos sprendimų. Tai reiškia, kad pokyčių neišvengs ir mažmeninės prekybos bei paslaugų vietos.
Prekybininkai turės užtikrinti, kad jų įranga būtų prieinama visiems. Pavyzdžiui, savitarnos mokėjimo terminalai turės būti pritaikyti patogiam naudojimui sėdint neįgaliojo vežimėlyje, atsiskaitymo kortelių skaitytuvai – lengvai pasiekiami, o parduotuvių programėlės – pritaikytos naudotis žmonėms su regos negalia. Neabejotinai, vartotojams šie pokyčiai patiks, o įmonėms teks spręsti iššūkius, kaip gerą apsipirkimo patirtį užtikrinti visiems savo klientams.
Pavasarį nebeliks autonominių kasos aparatų – juos pakeis išmanieji. Šią gegužę, ketinama užbaigti per pastarąjį penkmetį didžiausią Lietuvos prekybos sektoriaus projektą – i.EKA.
Jau trečius metus visoje Lietuvoje diegiami naujus techninius reikalavimus atitinkantys išmanieji kasos aparatai ir šiemet per 100 tūkst. kasų turėtų pilnai veikti nauju režimu – realiu laiku teikti duomenis į VMI duomenų bazę. Ši skaitmenizuota kasos pajamų deklaravimo sistema turėtų tapti skaidresnė, tikimasi, kad mažės šešėlinė ekonomika.
Pavasaris žymės ir antrą svarbią pradžią – prekių krepšelio sumos apvalinimo taikymo startą. Nuo gegužės atsiskaitant grynaisiais pinigais, sumos bus apvalinamos, todėl varinės 1 ir 2 centų monetos ilgainiui liks kolekcionieriams. Kitąmet visos kasos ne tik bus išmaniosios – jose privalomai turės būti integruota sumų apvalinimo funkcija.
Tikimasi, jog įgyvendinus šiuos abu projektus, sutaupys visi. Skaičiuojama, jog vartotojai kasmet išsaugos apie trečdalį milijono eurų, nes tiek 1 ir 2 ct monetų yra kasmet prarandama, o išmanieji kasos aparatai turėtų padėti verslui sutaupyti beveik 60 mln. eurų.
Viskas – tabako ir su juo susijusių gaminių parduotuvių vitrinose daugiau nebeišvysime – įsigaliojo Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimai.
Prekybininkai turi rasti optimalų būdą, kaip tabako gaminius paslėpti nuo pirkėjų akių, bet tuo pačiu sukurti patogų būdą šiuos gaminius įsigyti.
Todėl parduotuvėse vis dažniau išvysime specialius tabako gaminių savitarnos automatus – tabakomatus. Tokie aparatai moderniai „paslepia“ tabako gaminius ir leidžia juos patogiai įsigyti net savitarnos kasų pirkėjams. Kai pirkėjas kasoje išsirenka norimą tabako prekę, po jo amžiaus patvirtinimo ir apmokėjimo, atspausdinamas specialus QR kodas. Kodą nuskaičius tabakomato ekrane, aparatas išduoda prekę. Lietuvoje tabakomatai jau naudojami kelių prekybos tinklų parduotuvėse ir jų, tikėtina, ateityje daugės.
Šalyse, kuriose tabako gaminių įsigijimas yra mažiau ribojamas, savitarnos tabako gaminių automatai yra plačiai naudojami baruose, klubuose, viešbučiuose ar metro stotyse. Pagal „Zion Market Research”, pasaulinė tabako automatų pardavimo rinka iki 2030 m. kasmet augs maždaug 4,5%, todėl daugiau tokių išmanių sprendimų galime tikėtis ir Lietuvoje.
Elektronines kainų etiketes dažniau pamatysime ne tik maisto prekių parduotuvėse – jas sparčiau diegs elektronikos, drabužių, namų apyvokos prekių ir kitos prekybos vietos.
Investicijos į šią technologiją auga, tą rodo ir pasaulinės rinkos tyrimų bendrovės „Research and Markets“ prognozės. Numatoma, jog dar iki šio dešimtmečio pabaigos elektroninių kainų etikečių rinka išaugs daugiau nei tris kartus – nuo 975,7 mln. JAV dolerių 2023 metais, iki 3,1 mlrd. 2030 metais.
Galime tikėtis, jog elektroninės kainų etikečių sistemos bus dažniau integruojamos su kitais pardavimų kanalais. Ši technologija leidžia sinchronizuoti kainas ir produktų informaciją visose pardavimo vietose. Pavyzdžiui, atnaujinus kainas internetinėje parduotuvėje, jos automatiškai atsinaujina fizinių parduotuvių lentynose ir atvirkščiai.
Tokia kainų sinchronizacija aktuali ne tik prekybininkams, bet ir vartotojams, besitikintiems skaidrumo ir norintiems visose pardavimų vietose matyti vienodas kainas. Tuomet lengviau sujungti ir lojalumo programas, integruojant el. parduotuves su fizinėmis.
Ne tik grynieji pinigai, bet ir mokėjimų kortelės greitu metu taps praeitimi – šiuo metu sparčiausiai auga „Apple Pay“, „PayPal“, „Alipay” skaitmeniniai mokėjimai. Ypač greitai vystantis biometrinių atsiskaitymų technologijai, pats vartotojas tampa pagrindiniu mokėjimų autentifikatoriumi.
Mokėjimams patvirtinti vis dažniau pasitelkiami biometriniai duomenys, o pagrindiniu atsiskaitymo įrenginiu tampa mobilieji įrenginiai su integruotais biometriniais jutikliais – pirštų atspaudų skaitytuvais ar veido atpažinimo funkcijomis.
Biometriniai atsiskaitymai perkelia vartotoją į naują patirties lygį. Tokie mokėjimai apjungia kelis procesus – registraciją ir autorizaciją, apimančią naudotojo tapatybės nustatymą, lojalumo sistemą ir net personalizuotas naudų programas. Visa tai pasiekiama vienoje vietoje, todėl vartotojui suteikiama lengvesnė ir greitesnė naudojimosi paslaugomis galimybė.
Biometriniai atsiskaitymai taps vis įprastesni ir plačiau pritaikomi kasdieninėse situacijose. Pavyzdžiui, „Amazon“ „Whole Foods“ parduotuvėse už prekes galima atsiskaityti rankos mostu. Nereikia piniginės ar mobiliojo telefono – pakanka uždėti delną virš mokėjimo įrenginio.
„Verifone“ neseniai pristatė POS (point-of-sale) mokėjimų terminalą su biometrinio autentifikavimo technologija, kuri leidžia patikrinti kortelės savininko tapatybę naudojant pirštų atspaudų skaitytuvą arbaatpažįstant jo veidą.
Tokių atsiskaitymų ateityje galime tikėtis tik daugiau. Pagal „Fortune Business Insights“, 2024 m. pasaulinė biometrinių mokėjimų rinka buvo įvertinta 9,91 mlrd. JAV dolerių ir planuojama, jog per mažiau nei dešimtmetį ji patrigubės – 2032 m. sieks 34,71 mlrd. JAV dolerių.