Ekspertinis komentaras: Vitalijus Garbauskas, UAB „Raso“ direktorius
Komentaras publikuotas DELFI portale

Šiemet visi didieji prekybininkai turėtų pereiti prie išmaniųjų kasos aparatų. Savitarnos kasų sprendimai, atliepiantys augančius tiek pirkėjų, tiek prekybininkų poreikius, atsiras net ir mažose parduotuvėlėse, drabužių, knygų ir kitose prekybos vietose.

Prekybininkai, taupydami darbuotojų laiką, kartu pasirūpins ir tvarumu. Siekis gerinti klientų patirtį jungs virtualią erdvę su vis gražėjančiomis fizinėmis parduotuvėmis per prekybininkų programėles ir internetines parduotuves. Tad kas laukia prekybininkų ir vartotojų šiemet – apžvelkime pagrindines tendencijas.

Dar daugiau savitarnos kasų

Ne tik pasauliniu mastu, bet ir Lietuvoje kasmet stabiliai auga susidomėjimas savitarnos sprendimais. Galime net neabejoti, jog šiemet savitarnos kasos sprendimai bus diegiami ir mažesniųjų prekybininkų parduotuvėse.

Remiantis prognozėmis, šiemet savitarnos kasų sistemų rinkos vertė pasaulyje sieks 6 milijardus JAV dolerių, o iki šio dešimtmečio pabaigos ji padvigubės – pasieks 13,54 mlrd. JAV dolerių. Kuo dažniau klientai, siekiantys patogiau ir greičiau apsipirkti, renkasi savitarnos kasas, tuo sparčiau jas diegiasi prekybininkai.

Todėl natūralu, jog šiais metais vis daugiau savitarnos sprendimų atsiras ir mažesnėse maisto prekių, drabužių parduotuvėse, knygynuose, užkandinėse bei kituose smulkiuosiuose prekybos taškuose, nes Lietuva gana aktyviai diegia technologines naujoves.

Savitarnos sprendimai atveria naujas galimybes ir patiems prekybininkams – tai būdas sumažinti savo personalo išlaidas, pagreitinti klientų aptarnavimą, naujas kanalas reklamoms transliuoti bei galimybė dar atidžiau stebėti vartotojų elgseną. 2024-ieji – išmaniųjų kasų metai

2024-ieji – išmaniųjų kasų metai

Prekybininkai, pernai pradėję pereiti prie išmaniųjų kasos aparatų, išgyvena didelį technologinį pokytį. Iš daugiau kaip 90 tūkst. Lietuvoje veikiančių (autonominių) kasos aparatų beveik 4000 yra išmanieji. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys rodo, jog kol kas tai sudaro tik apie 10 proc. išmaniųjų kasų, turinčių per pirmąjį ir antrąjį i.EKA projekto etapus migruoti į išmanųjį režimą.

Todėl šiemet bus pasiektas didžiausias progresas diegiant išmaniuosius kasos aparatus ir visi didieji prekybininkai pasikeis arba atsinaujins savo turimas kasas. Bus baigti pirmieji i.EKA projekto etapai ir startuos paskutinysis, skirtas smulkiesiems prekeiviams.

Tikėtina, kad jau kitąmet didesnės dalies viso Lietuvos prekybos sektoriaus kasų sistemos taps išmanios, saugesnės ir patogesnės. Nebent bus pratęsti galutiniai perėjimo terminai, nes paprastai smulkieji prekybininkai, prekiaujantys turguose ir paviljonuose, neskuba savo veiklai pritaikyti arba išbandyti naujovių, kurios reikalauja papildomų investicijų į įrangą. Vis dėlto šį perėjimą svarbu įsivertinti ir planuotis visiems prekybininkams – jo išvengti nepavyks.

Ergonomika ir tvarumas

Augant darbuotojų atlyginimams, trūkstant darbuotojų, darbdaviai vis dažniau ieško galimybių darbo sąlygoms gerinti ir procesams optimizuoti. Žinoma, čia visuomet gelbėja technologijos. Viena iš galimybių – elektroninės kainų etiketės. Tai prekybos sektoriuje vis plačiau naudojama technologija, padedanti valdyti kainų pokyčius, mažinti darbuotojų krūvį ir poveikį aplinkai atsisakant popierinių etikečių.

Tiek darbuotojų laiko taupymui, tiek klientų patogumui sukurtų technologinių sprendimų netrūksta – rinkoje jau įsitvirtina ir viensluoksnių (be papildomo pagrindo) etikečių spausdintuvai, kurie yra nepamainomas įrankis, taupantis tiek darbuotojų, tiek klientų laiką, pavyzdžiui, sveriamų produktų skyriuose.

Čia taip pat taupomas ne tik laikas – mažėja ir sąnaudos brangstančiam popieriui bei atliekų kiekiai, mažinama žala aplinkai, ko vis dažniau tikisi ir šiuolaikinis vartotojas.

Šiemet turėtų paplisti ir praėjusiais metais atsiradusi naujovė – hibridinės kasos, kurias lengva transformuoti į savitarnos kasas arba įprastas kasas su darbuotoju pagal tuometinį parduotuvės poreikį – ir taip atliepti specifinius vartotojų patogumo poreikius, lanksčiau valdyti piko srautus bei darbuotojų darbo grafikus.

Viskas išvien – internetas, programėlės ir parduotuvės

Nors internetinės prekybos mastai nuolat auga, lietuviai apsipirkti užsuka ir į fizines parduotuves. Ryškėja ir nauji įpročiai: perka internetu, tačiau prekes atsiima fizinėse parduotuvėse. Ir čia matoma nauja tendencija – elektroninė ir fizinė prekyba tampa viena sistema.

Įsivaizduokite, jei fizinėje drabužių parduotuvėje nėra reikiamo dydžio prekės, tuomet prekybininkas gali čia pat pasiūlyti ją išsiųsti į namus ir dar pasiūlyti itin palankias grąžinimo sąlygas.

Auga ir prekybininkų programėlių naudojimas, jų funkcionalumai bei pramoginis, įtraukiantis turinys. Jos itin išplėtė lojalumo programų galimybes. Didėja ir paštomatų naudojimo tempai – vien pernai paštomatais buvo siunčiama maždaug pusė visų siuntinių.

Taigi, jau nesvarbu, kokiu būdu ir kurioje vietoje prekybininkai užmezga kontaktą su pirkėju – visos, tiek virtualios, tiek fizinės, prekybos sistemos vis labiau sinchronizuojamos, o jų procesai optimizuojami. Prekybininkai siekia kuo efektyviau išnaudoti visas sąlyčio su savo klientais galimybes.

Augs gerų emocijų reikšmė

Geros emocijos – tai svarbi apsipirkimo dalis, kurios reikšmė tik auga. Fizinėms parduotuvėms darosi vis sudėtingiau prisikviesti pirkėjų iš elektroninių parduotuvių, kurios nuolat atnaujina savo funkcionalumus, gerina vartotojo patirtis. Todėl ir prekybos vietose vis daugiau dėmesio skiriama įrangos dizainui, išvaizdai ir gerai patirčiai, nes klientų poreikiai ir lūkesčiai tik auga.

Vartotojai vertina, kaip kasos ar kita prekybos įranga atrodo. Dabar savitarnos kasos jau gaminamos su didesniais ir patogesniais ekranais, vis daugiau prekybininkų investuoja į modernaus dizaino kasos modelius, parduotuvėse įsidiegia patrauklias elektronines kainų etiketes, LED apšviestas lentynas.

Elektroninių etikečių poreikį jau jaučia ne tik didieji prekybos centrai – vis dažniau net ir nedidelės parduotuvės, kurios istoriškai mažiau dėmesio skirdavo parduotuvių išvaizdai, siekdamos estetikos jas įsidiegia. Žinoma, tokias kainų etiketes įvertina ir vartotojai – tai modernus ir akiai patrauklus sprendimas, užtikrinantis, kad išvengiant žmogiškų klaidų, juos visuomet pasiekia tikslios ir aktualios kainos.

Šiemet dar daugiau dėmesio bus skiriama prekybos vietų, lentynų apšvietimui bei kitiems interjero sprendimams tam, kad apsipirkimas keltų geras emocijas ir būtų maksimaliai malonus procesas, kurį norėtųsi dar ne kartą pakartoti.