Tvarumas jau nėra tik populiari sąvoka, mada ar prekės ženklo pozicionavimo galimybė. Rodos, visi – vartotojai, investuotojai ir institucijos – iš įmonių vis labiau reikalauja atsakingo elgesio. Kadangi tvarumas – nuolatinis procesas, būtina domėtis naujomis galimybėmis ir technologijomis, kurios padėtų sumažinti prekybos sektoriaus paliekamą pėdsaką Žemėje. Svarbų vaidmenį čia vaidina ir vartotojai, kurių rankose – galimybė paskatinti arba atmesti siūlomas naujoves.  

Prekybos sektorius sudaro apie 14 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o mažmeninės prekybos įmonių apyvarta pernai siekė 18,6 mlrd. eurų – tai reikšmingas sektorius, kuriame dirba virš 200 tūkst. žmonių. Kurioje nors parduotuvėje bent kartą per savaitę apsilankome bene kiekvienas. Todėl net visiškai nedideli patobulinimai gali turėti didelį poveikį.

Mobiliosios programėlės taupo popierių

Dažnas dar pamena laikus, kuomet prie kiekvieno parduotuvės įėjimo pasitikdavo lentynos, pilnos popierinių akcijų leidinių, spausdinamų kas savaitę. Dabar šiuos leidinius keičia elektroninės jų versijos arba pirkėjams dar patogesnis variantas – mobiliosios programėlės.

Mobiliosios programėlės neabejotinai prisideda prie tvarumo idėjų puoselėjimo – aplikacijos atstoja plastikines lojalumo korteles, popierinius akcijų leidinius ir vis daugiau prekybininkų siūlo apsipirkimo kvitus ne atsispausdinti kasose, bet juo gauti į programėles.

Gaila tik, kad dar ne visi gyventojai yra įgudę naudotis programėlėmis – vyresni „Lidl“ pirkėjai jaučiasi diskriminuojami, kad tinklas visiškai neturi plastikinių lojalumo kortelių, o tik programėlę, kuria jiems per sudėtinga naudotis. Ir tai tikrai suprantama žmogiška problema, nes ne visi užaugome su išmaniaisiais telefonais rankose.

Vis dėlto programėlės gali padėti sutaupyti tonas popieriaus ir plastiko. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad Jungtinėje Karalystėje per metus atspausdinama virš 11 mlrd. kvitų, o Prancūzijoje jų būdavo išspausdinama apie 30 mlrd. per metus, tiesa, pernai ir Prancūzija parduotuvėse atsisakė popierinių kvitų.

Įspūdingi skaičiai ir Lietuvoje. „Rimi“ suskaičiavo, kad Lietuvoje veikiančiose parduotuvėse pernai neatspausdino 10 mln. kvitų, o pridėjus ir Latvijoje bei Estijoje veikiančiose „Rimi“ parduotuvėse neišspausdintus kvitus, skaičius siekia beveik 20 mln. Tai prilygsta daugiau nei 17 tonų sutaupyto popieriaus, kurį išsaugojo elektroniniai kvitai.

VMI inicijavus, o didiesiems prekybininkams įgyvendinus reikšmingus pokyčius, leidžiančius nespausdinti popierinių kvitų, vartotojai taip pat turėtų elgtis sąmoningai – savo programėlių nustatymuose pasirinkti, kad tokių kvitų gauti nepageidauja. Tuomet mažiau popieriaus bereikalingai pasieks sąvartynus – nes dalis kasos kvitų yra spausdinami ant terminio popieriaus, kuris nėra perdirbamas.

Mažesnieji prekybininkai taip pat turėtų įvertinti mobiliosios programėlės sukūrimo galimybes, galbūt kooperuotis keliems tinklams kuriant vieną programėlę – tai padėtų sumažinti atliekų kiekį, kas ilgoje perspektyvoje prekybininkams padėtų papildomai sutaupyti.

Maža detalė, padedanti išvengti tūkstančių kilogramų atliekų

Prekybos centrų sveriamų prekių skyrių veikla neįsivaizduojama be lipnių etikečių, kurios šimtus ar tūkstančius kartų per dieną užklijuojamos ant produktų, nurodant jų svorį, sudėtį, kainą ir kitą svarbią informaciją. Turbūt dažnas nė nesusimąstome, kiek daug popieriaus atliekų atsiranda šiuose skyriuose – juk kiekviena atspausdinta etiketė nulupama nuo lipnią jos dalį saugančio pagrindo ir tik tuomet klijuojama ant prekės.

Ir, deja, kadangi toks pagrindas paprastai gaminamas iš silikonizuoto popieriaus, jis net negali būti perdirbamas taip bandant bent dalinai sumažinti žalą bereikalingai naudojant gamtos resursus. Todėl sprendžiant šią problemą, buvo sukurta nauja technologija, galinti spausdinti lipnias etiketes be papildomo pagrindo.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad toks menkniekis, kaip kelių kvadratinių centimetrų dydžio etiketės pagrindas yra neesminė detalė, bet jos eliminavimas iš kasdienių veiklos procesų gali padėti sutaupyti tūkstančius kilogramų atliekų ir ženkliai sumažinti CO2 emisiją.

Skaičiai išties gali priblokšti – pavyzdžiui, pernai Jungtinėje Karalystėje veikianti „Gressingham Food” įmonė paskelbė, jog specialia „linerless“ technologija atspausdinamos klijuojamos etiketės, neturinčios atlipinamo pagrindo, per metus padės įmonei išvengti 24 000 kg atliekų, o gamtos nepasieks 3 400 kg anglies dvideginio. Maždaug tiek CO2 išskirtų vidutinis automobilis, nuvažiavęs beveik 19 000 km – praktiškai tiek, kiek dažnas lietuvis nuvažiuoja per vienerius metus.

Ir čia tvarumas vienareikšmiškai atsiperka – įmonės patiria mažesnius kaštus, tenkančius atliekų tvarkymui, skaičiuojama, jog maždaug perpus susitraukia spausdinimo medžiagų siuntimo išlaidos bei galima lengvai sutaupyti erdvės ir kitiems tikslams išnaudoti savo sandėlio plotą. Taip pat palengvinamas darbuotojų darbas – atliekų nereikia niekur nešti, vežti ir jų tvarkyti.

Ir popierius, ir pinigai keliauja į šiukšlių dėžę

Kita technologija – elektroninės kainų etiketės – taip pat gali išsaugoti šimtus medžių sutaupant tūkstančius popieriaus lapų, naudojamų kainoženkliams. Juk kainos parduotuvėse atnaujinamos dažnai – kartais kelis kartus per dieną, o joms atvaizduoti iki šiol būdavo pasitelkiamos tradicinės priemonės – popierius.

Prekybos centrų tinklas „Iki“ yra suskaičiavęs, jog vienoje tinklo parduotuvėje kainolapių keitimui sunaudodavo apie 1 200 popieriaus lapų vos per vieną savaitę. Tuomet per metus šis skaičius gali viršyti net 60 000 lapų. Šiuo atveju tokį kiekį popieriaus pakeitus į elektronines kainų etiketes pavyktų išsaugoti po 10 medžių kasmet. Ir čia tik vienai parduotuvei, o prekybos tinklai jų turi šimtus – tai jau tūkstančiai išsaugotų medžių kasmet.

Paradoksalu, bet skelbiant akcijas ir keičiant kainas, pirkėjai džiaugiasi sutaupę keletą eurų, bet gamta, deja, dėl to skursta, o tūkstančiai eurų, skirtų popieriui įsigyti, kartu su juo keliauja į šiukšlių dėžę. Pavyzdžiui, pasak „Iki“, kainolapių spausdinimo sąnaudos visose šio tinklo parduotuvėse siekdavo apie 260 tūkst. eurų per metus, o „Lidl“ nurodė, jog tam išleisdavo apie 20-25 tūkst. eurų per metus.

Džiugiu, kad prekybininkai vis dažniau diegiasi elektronines kainų etiketes. Ši technologija populiarėja tikrai pelnytai – etikečių įrenginiai naudoja itin mažai energijos, baterijos gali efektyviai veikti net dešimt metų, o prietaiso ilgaamžiškumas siekia daugiau nei dešimtmetį. Elektroninių kainų etikečių gamintojai vysto dar tvaresnes idėjas: siūlo parduotuvėse integruoti saulės modulių sistemas, kurios pilnai aprūpintų įvairaus formato etiketes saulės energija.

Kasos operacijų žurnalai liks muziejams

Prekybos sektoriuje popierius naudojamas įvairiose kasdienėse veiklose. Pavyzdžiui, iki šiol kiekvienas kasos aparatas turėjo turėti popierinį kasos operacijų žurnalą, kuriame vedamos operacijų ataskaitos, o patys žurnalai turėdavo būti saugomi daugelį metų. Lietuvoje kasos aparatų skaičius viršija 100 000 vienetų, tad įsivaizduokite, kiek popieriaus sunaudota šiems žurnalams, kiek energijos vis dar naudojama jų saugojimui.

Greitu metu šie kasos operacijų žurnalai liks muziejams, o jiems pagaminti skirtas popierius – žaliuos miškuose. Taip yra todėl, kad Valstybinė mokesčių inspekcija jau antrus metus įgyvendina perėjimą prie išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemio (i.EKA).

Parduotuvėms, įdiegusioms atnaujintus išmaniuosius kasos aparatus, kasos popieriniai operacijų žurnalai taps nebereikalingi. Vietoj popierinio kasos operacijų žurnalo i.EKA sistemoje automatiškai formuojamas elektroninis. Išmaniosios kasos užtikrina, kad kasos aparatu užfiksuoti duomenys yra patikimi ir patenka tiesiais į mokesčių mokėtojų deklaracijas, tad mažėja poreikis ir kitai dokumentacijai.

Šiuo metu prie išmaniųjų kasos aparatų pereina visi didieji prekybininkai, o vėliau prasidės naujas i.EKA etapas, skirtas mažiesiems prekybininkams. Tad artimiausiais metais visi prekybininkai atsisakys popierinių kasos žurnalų ir taps išmaniais.

Tad tvarumo principai nėra tik mada ar papildomos išlaidos – dirbdami tvariau ne tik gamtai atiduodame skolą, bet ir įmonės gali skaičiuoti finansinę grąžą, o vartotojai – didesnį patogumą ir pasitenkinimą, kad taip pat prisideda prie mūsų planetos išsaugojimo.